2014 m. spalio 5 d., sekmadienis

Renkamės irklentę

Irklentę galite įsigyti ir čia (rėmėjo tinklapis)

Iš pirmo žvilgnio irklentės visos kaip viena. Panagrinėjus atidžiau, galva pradeda plyšti nuo informacijos apie skirtingas irklenčių formas, dydžius ir prekės ženklus pertekliaus. Jos visos panašios į ilgąsias banglentes (long board), ir atrodo, kad skiriasi tik logotipais ir kaina. Skirtumus tarp irklenčių matyti sunku, nes neperpjausit jos, kad įsitikintumėte, kas viduje. Irklenčių konstrukcijos klausimus aptarsime kitą kartą. Geriausias irklentės kokybės indikatorius – kaina. Ar tikrai?

Distribucijos kaštai ir jų įtaka irklentės kainai 

Nors kaina yra geras kokybės indikatorius, vandenis drumsčia prekybos kanalų gausa. Irklentė, kurią galima nusipirkti tiesiogiai iš gamintojo, tikėtina, kainuos gerokai mažiau, tačiau bus tokios pat geros kokybės kaip ir ta, kurią rasite artimiausiose sporto prekių parduotuvėje. Todėl prieš nagrinėjant konstrukcinius irklentės ypatumus ir gaminimo kaštus, verta apmastyti distribucijos kanalų įtaką irklentės kainai.


Tradicinė trijų pakopų irklenčių pardavimo schema 


Kadangi irklenčių šaknys – banglenčių industrijoje, daugumą jų parduodamos pagal standartinę trijų pakopų platinimo schemą: gamykla > didmenininkas > mažmenininkas. Pirkėjas irklentę gali nusipirkti vietinėje parduotuvėje su 20%-40% jų uždėtu antkainiu. Vietinė parduotuvė perka irklentes iš prekės ženklo – didmenininko, kuris pasilieka 20-40% antkainį. Didmenininkas irklentes perka dideliais kiekiais iš gamyklos, kuri savo pelną įskaičiuoja į lentos kainą didmenininkui.

Kiekviena pakopa didina ir transportavimo kaštus. Jei mažmeninės prekybos tinklas yra didelis, jis gali pirkti irklentes tiesiai iš gamyklos ir naudoti savo prekės ženklą (pvz. Maksimos varškė ar Cento alus), tokiu atvėju lieka tik dvi irklentės distribucijos pakopos.

 „Senukų“ prekybos tinklas 2014 metų vasaros pradžioje pardavinėjo irklentės už 2600 Lt. Artėjant vasaros pabaigai, jų kaina stebuklingai sumažėjo iki 1300 Lt. Tikėtina, kad nemažą irklenčių kiekį jie pirko tiesiai iš gamyklos Kinijoje (mums pavyko tą modelį rasti www.alibaba.com už kainą, verčiančią raudonuoti).

Taigi net 2 pakopų distribucijos schema neužtikrins, kad už irklentę sumokėsite adekvačią kainą. Daugelis didmenininkų – irklenčių prekės ženklų nenori parduoti irklenčių tiesiogiai pirkėjui – jiems patogiau remti mažmenininkus ir nesirūpinti parduotuvių tinklu ar specializuota vietinei rinkai pritaikyta reklama.

Iš prekės ženklo tiesiai pirkėjui

Toks irklenčių prekybos modelis iš grandinės eliminuoja sporto įrangos parduotuvę (mažmenininką), todėl pasirinkę prekės ženklą, kuris irklentes pardavinėja tiesiogiai (greičiausiai tai bus internetinė parduotuvė + siuntimo išlaidos), galite nemažai sutaupyti. Tiesa, užsisakant iš Lietuvos, dažnai pardavėjui kyla nemažai klausimų dėl pristatymo, todėl pasirenkite ilgam susirašinėjimui. Arba klausimų nekyla, bet pristatymo kaštai labai dideli.

Mišrios distribucijos verslo modelis

Irklentę galite užsisakyti iš prekės ženklo arba nusipirkti vietinėje parduotuvėje. Pastarasis variantas aišku kainuos daugiau. Tačiau jei tuo užsiema didelis prekės ženklas, dažniausiai tai reiškia, kad taip vadinamas „pirk tiesiai iš gamintojo“modelis negarantuoja daug mažesnės kainos. Pirkdami tiesiogiai sutaupysite tik nedidelę sumą pinigų.

Logika paprasta: jei nori dirbti su produkcijos platintojais, negali pardavinėti daug pigiau pats, nes jie pradės atrodyti kaip apgavikai. Todėl, kad platintojams nekiltų papildomų klausimų, didieji prekės ženklai vengia tokio distribucijos modelio. Dažniausiai jį pasirenka bevardės kompanijos – nežinomi prekės ženklai (no-name'ai), orientuotos į pačią mažiausią kainą. Informacija apie šias irklentes, kainos ir vartotojų apžvalgos surandamos sunkiai, todėl sporto prekių parduotuvės gali įvairiai žaisti su antkainiais, tačiau pirkėjas gali bandyti siųstis irklentę internetu ir sutaupyti pinigų. Kaip taisyklė, tokiu būdu platinamos irklentės nepasižymi aukšta kokybe.

Gamybos kaštai ir kokybė

Be irklenčių, pagamintų Amerikoje ar Europoje (jos pasižymi ypač aukšta kokybe ir didele kaina), istoriškai kokybiškiausios irklentės gaminamos Tailande, monstriškoje gamykloje, gaminančioje vandens sporto inventorių jau 30 metų. Didelė dalis žinomų prekės ženklų (viename interneto forume radome, kad tarp jų: Naish, Fanatic, Starboard, NSP, Coreban, Surftech, BIC, Amundson) iki šiol naudojasi šios gamyklos paslaugomis. Tai nereiškia, kad šios irklentės skiriasi tik logotipais: kiekvienas didelis prekės ženklas užsako kiek kitokios konstrukcijos produktą, nors dauguma ten gaminamų irklenčių yra standartiniai PVC sumuštiniai.

 Nors ir gamindama kokybiškesnę produkciją nei daugelis fabrikų Kinijoje, ši gamykla gali sau leisti kontroliuoti irklenčių kainas. Taip, irklenčių kokybė yra gan gera, tačiau tailandiečiai už gerą kokybę save „apdovanoja“ ne visai sąžininga premija. Dėl šios priežasties, daugeliui gamyklų Kinijoje atsivėrė galimybė pagerinus produkcijos kokybę sulaukti daugiau klientų. Šiuo metu jaučiasi, kad padėtis lėtai, bet kinta. Kinijoje smarkiai išaugo irklenčių gamyba, todėl biudžetiniai prekės ženklai iš vakarų gali pirkti kinų pagamintą produkciją mokėdami beveik dvigubai mažesnę kainą, nei moka Tailande.

Tai nereiškia, kad kinai gamina vien prastos kokybės įrangą: ten galima rasti ir geros kokybės irklenčių, tačiau pigiausios ar su didesnėm nuolaidom pardavinėjamos lentos dažniausiai pagamintos Kinijoje o ne Tailande. Todėl, jei irklentė pagaminta JAV-Europoje, ji aišku bus geriausios kokybės. Pagaminta Tailande – galite būti tikri, ji tikrai pakankamai kokybiška. Kinija – gali būti visaip.

2014 m. spalio 4 d., šeštadienis

Iš luoto į irklentę I - Irklenčių atsiradimo Lietuvoje istorija


Kadaise mūsų bočiai irstėsi luotais. Tai buvo fantastiška vandens transporto priemonė: pasiemei liepos ar drebulės rastą ir daužai užaštrintu uolienos gabalu kol pirštai mėsgaliais pavirsta. Iš medžio išskobta valtis gal ir nelabai subtiliai pagaminta, bet šeima nealksta, o žvejys tuščiavidurį rąstą dešimtmečiais naudodavo, iš ežerų žuvį traukdamas.

Laikui bėgant luotus pakeitė čaikos, o anas išstumė brezentinės, už kiekvieno upės vingio
lopais puošiamos baidarės. Vėliau burlentės, banglentės, VISTA baidarės, wake-boar'dai, kaitai, ir panaši velniava. O vieną gražią dieną vėl sugrįžo senasis gerasis luotas. Tik skiedros į akis nebelenda nes siunčiamės juos iš Amerikos, Italijos, Vokietijos, Kinijos, Havajų. Irklentė – tai vertinys iš anglosaksiško Stand up paddle board (SUP board) – reikia suprast: stovi ant lentos įsikibęs irklo. Luoto kelias atgal į lietuvio klėtį nebuvo tiesus. Jis atrodė daugmaž taip:

Pokario Havajai. Per pusdienį gerai išjodinėjęs bangas, beach boy'jus ramiai sau snaudžia po palme ir mėgaujasi popietės kaitra. Staiga pajunta spyrį į šonkaulius: – Aloha biezdariau, turime svečių. – Lerojus pasitrina akis, išsipurto smėlį iš plaukų ir bando įsižiūrėti į saulę užstojančią figūrą. 
Palengva jis suvokia, kad čia ne apkasai Normandijoje, o jį pažadinęs šiknius visai ne majoras, o Morisas - pats bjauriausias konsieržas visame Waikiki. Už krokodiliškus komisinius jis tempia Lerojui viešbučio svečius, trokštančius per valandą tapti banglenčių asais. Apsišarvavęs misionieriška kantrybe, Lerojus padeda turistams rinkti mėlynes, džiaugsmingai springti vandeniu, susitikus pirmąsias bangas. 
Po karo visi nori pramogauti. Jaunos šeimos, našlės, prakutę imigrantai, visi jie plūste plūsta į Havajus. Tokiems kaip Lerojus, rašomuosius stalus, konvėjerius ar plaktukus paskandinusiems bangose, atostogautojai yra laisvės šaukliai, patys vergaujantys amerikietiškos svajonės mitui. Po teisybei, Lerojus mėgsta Morisą, tą pusamžį žydą, kuris tardamas savo vardą apsimetinėja prancūzu. „Aš esu Maurice, šiame laukinių krašte į viešbučių verslą įnešiau truputi civilizacijos“ kartoja jis. 
Gal todėl grubiai pažadintas Lerojus neįstengė Morisui atsakyti įtikinamai piktai: 
  – Eik šikt nukvakeli, koks velnias čia tave atnėšė... – jo prakeiksmų tiradą pertraukė saulės fone išryškėjusi figura. Geresnės vietos už paplūdimį grožėtis moterišku siluetu nėra. Tą akimirką Lerojus mintyse beveik meldėsi, kad ji ten ir pasiliktų – saulės fone. Merginų ant smėlio Lerojus sutinka daug. Lengviausiai užmirštamos – krizenančios esybės su skrybelaitėmis nuo saulės ir „aš vakar gimiau o pasaulis toks didelis ir gražus“ akelėmis.

   – Laba diena, Misteri Lerojau. Mano vardas Madeleine. Aš norėčiau nusifotografuoti ant banglentės, aš jau truputi išmokus ja plaukti. Misteris Morisas mano, kad Jūs galėtumėte man padėti. – balso savininkė nepriklausė skrybelaičių genčiai. Suknistas Morisas: per šitą trečiarūšių viešbučių žiurkę Lerojus jau paskandino tris fotoaparatus... 


..... tęsinys kitame įraše