2015 m. lapkričio 24 d., antradienis

Pradedam irklenčių verslą Tenerifėje / 3 dalis. Popieriai.


Jau derėtų pradėti rašyti apie pirmuosius žingsnius ieškant klientų, bet imtis reklaminių darbų nepasirūpinus skalbimo milteliais, tualetiniu popieriumi, užsieniečio registracijos numeriu, šiukšlių maišais, kempinėlėmis ir bulvių skustuku - neteisinga praktika. Número de Identidad de Extranjero (NIE) prireiks, jei Tenerifėje ketinate imtis kokios nors veiklos. Gauti NIE nėra sunku, bet šis stilingas ritualas pareikalaus kiek dėmesio ir tolerancijos.

Jums prireiks: buto nuomos sutarties, paso, paso kopijos - šitą pasidarykite butinai, kad netektų tragikomišku turisto veidu lakstyti po apylinkes ieškant kur išsikepti kopiją, nes jei nespėsite, būsite pasiųsti mañana kryptimi. Dar reiktų popiergalio, įrodančio, kad banke sumokėjote už biurokratines paslaugas. Jei juo nepasirūpinote iš anksto, vistiek lakstysite tragikomišku veidu ieškodami artimiausio banko skyriaus (kaip nutiko man).

NIE prašomas policijos nuovadoje 8:30. Griežtai. Jei norite popierius susitvarkyti operatyviai, derėtų laukti lauke, eilėje prie pastato durų 7:30. Atvažiavus pirmą kartą pajutau deja vu galvodamas kur palikti mašiną – kažkada Barselonoje su kemperiu ratus sukome 1,5 val. Laisvūnas Cibas prieš išvažiuojant iš gimtinės mane užtikrino, kad palikus ne vietoje, ratus čia nutempinėja (kaip pas mus, civilizacijos aušroje).

Problemą išspręndžiau bravūriškai – ignoruodamas ženklus DAS AUTO palikau tarp policijos automobilių tiesiai prieš paradinį įėjimą su viltimi, kad ispanų policija jaus pagarbą varanokui iš Danijos. Ispanai manęs neapvylė. Tiesa, eidamas ieškoti banko suradau žvyruotą stovėjimo aikštelę ir automobilį perstačiau. Grįžau į nuovadą išdidžiai gniauždamas rankoje banko kvitą, bet policininkas man rėžė „numeriukų nebeliko – M.A.ñ.ANA!!!”. Įsivaizduokite, kaip pykau ant savęs kitą rytą, kai kartojant eilės ritualą iš naujo pamačiau, kad vakar Policijos tarnautoja į mano segtuvą vogčiom įmėtė prakeiktą numeriuką. 

1 dalis
2 dalis

www.sup-board.lt

2015 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Pradedam irklenčių verslą Tenerifėje / 2 dalis. Atvykau.



Į Tenerifės Los Gigantes (vienas kolega šią vietą pavadino piratų irštva) atvažiavau temstant. Visą kelionę nuolankiai paklusęs, pačioje pabaigoje pradėjau maištauti prieš GPS mergaitės imperatyvus – tai suteikė galimybę susipažinti su SANTA CRUZ kamščių kultūra. Kol ginčijausi su moterišku balsu iš google navigacijos, piratų irštvoje manęs laukė Martynas Mikelėnas iš www.kanareles.comCherchez la femme pamaniau, kai jis paskambino paklaust kur taip ilgai užtrukau.

Pastačius DAS AUTO į nemokamo parkingo gatvelę, trumpam prisėdom Kanarėlių ofise aptart artimiausių planų. Jie įsikūrę miestelio centre – patalpos įrengtos šiaurietiškai. Martynas ir Urtė (Martyno žmona ir verslo partnerė) papasakojo, kad užėjus vietiniams, jiems išmuša kamščius: pasijunta atsidūrę Los Gigantes Švedijos ambasadoje o ne nekilnojamo turo ir kelionių agentūroje. Po trumpo pokalbio Martynas mane palydėjo į jo rekomenduotą prekybos centrą Mercadona. Ne tik palydėjo, bet ir užtikrino, kad mano krepšelyje atsidurtų daug mangų (anot jo, jie čia fantastiško skonio) ir Serrano kumpio. Visai gali būti, kad mangų tą vakarą nepirkau, bet buvau perdaug pavargęs protestuoti prieš Lietuvos kanariečio kibirkščiuojantį entuziazmą. Mangus kitą kartą (nepyk Martynai), bet serrano užskaitau.


Vakar pastebėjau, kad Tenerifėje yra musių. Kanarėlių kolektyvas pusiau rimtai aptarinėjo galimybę ofise pakabinti saldžią lietuvišką musių gaudyklę, visai kaip pas močiutę pirkioje. Būtų nuostabu, pagalvojau sau: akylas lietuvis pasijustų kaip gimtajam sodžiuj, o kiekvienas į Švedijos ambasadą užėjęs klientas lengvai sutriktų, o vėliau susižavėtų lietuvių tautos gudrumu. Musių gaudyklės ten reiktų milžiniškos, kad atrodytų kaip šiuolaikinio meno objektas. Baltos sienos, santūrūs baldai ir didžiulė, interaktyvi saldi skulptūra, kuri kiekvieną dieną keičiasi ir tobulėja užduodama labai svarbius sociokultūrinius klausimus. Vilniaus vamzdis, nors ir puikus, tikrai nusileistų savo paveikumu.  

Kol apsipirkinėjau, Tenerifės Los Gigantes prasidėjo didžiulė liūtis, Kadangi aplink dideli aukščiai, gatvės patvino. Nauji namai pasitiko stilingai.

2015 m. spalio 20 d., antradienis

Pradedam irklenčių verslą Tenerifėje / 1 dalis

Sėdžiu po limonado automatu Transmeditteriana kelte pakeliui į Kanarų salas, kur atidarinėsim irklenčių nuomos filialą. Limonado nesinori, bet čia vienintelė vieta plaukiant biudžetine klase, kur galima gauti elektros tapšnojamiems įrenginiams. Kitą kartą bilietus rezervuosiu pats, nes kolega akivaizdžiai linkęs taupyti mano komforto sąskaita. Beveik kilo pagunda atjungus cukraus pertekliaus ir kalorijų generatorių prie lizdo prijungti ir fotoaparatą, bet pagalvojau, kad tiek daug nefotkinsiu, o ir koks nors laivo junga gali nesuprasti mano ketinimų propaguoti gyvenimą be dirbtinų saldiklių. Kitavertus, gaučiau nemokamą ispanų kalbos pamoką.

Sedėdamas čia atradau naują verslo nišą, kuri su irklentėmis susijusi labai saikingai. Kadangi laive technologijų narkomanų yra daugiau, o garsiakalbis ispanų ir sunkiai suprantama anglų kalba reguliariai praneša, kad už pavogtus mūsų daiktus atsakingi mes patys, mano bendrakeleiviai pradėjo naudotis vieninteliu netoliese likusiu elektros lizdu nepamiršdami paprašyti manęs apsaugoti jų telefonus, o jau žilstelėjęs ispanas už paslaugą atsiskaitė Tropical alaus skardine.
Gerti alų po limonado automatu turbūt yra kilni protesto prieš saldiklius forma. Kitavertus faktas, kad vidurio europiečiui mokama alkoholiu už apsaugą, kiek neramina.

Tenerifės misijai iš danų policijos nupirktame DAS AUTO benzininiam passat'e, dyzelio taršos falsifikavimo įranga greičiausiai jau netilptų nes į universalą sugrūdau 14 irklenčių ir visą krūvą pagalbinės įrangos. Gal tik vairuotojui vietos daug nepalikau. Būtų gal ir neblogai, tik vairuoti teko man. Tai pasirodė paprasčiausias būdas atvežti reikalingą lentų kiekį nes kitu atveju tektu jas siųsti į Gran Cannaria ir ten užsimti maloniomis muitinės procedūromis, o jas atlikus, siųsti lentas į Tenerifę. Panašu, kad visi draugai ir mus lankysiantys giminaičiai lėktuvu skraidins po irklentę. Pavadinkime šį nepatogumą mokesčiu už svetingumą :-)

Įsmeigti rožinę supboard.lt vėliavą Tenerifėje eilinis mūsų pirma darom o tada galvojam strategijos manifestas. Į salą visa SUP'erių komanda ketina suvažiuoti kaip nykštukai pas Bilbą Beginsą Tolkien'o Grafystėje – po viena, po du, kad salos šeimininkų plačiais užmojais neišgąsdintumėm. Kaip seksis greitai paaiškės, bet žiema be sniego bus įdomi. 





2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Šunys plaukia irklentėmis! ("Durnių gvardija" parašė kažkokia anoniminė komentatorė)

Jie geriausi mūsų draugai. Tad kodėl neleidus keturkojams gyvenimo palydovams džiaugtis tuo, kuo džiaugiamės ir mes? Šunys mėgsta kai vėjas kedena jiems kailį, o į vandenį panardinus nosį galima ten rasti įdomių dalykų. Kai savo uodeguotus draugus įveliame į nuotykius gamtoje, jiems lieka mažiau noro krėsti išdaigas namie.
„Laimis tikrai moka plaukti“ pagalvojo aliaskos haskis Toby, kai apvertęs šeimininko irklentę keturiomis letenomis emė sparčiai irtis kranto link Asvejos ežere. „Oj kaip toli reikės plaukti“ greičiausiai buvo jo antra mintis. Nes po kelių akmirkų Tobis ropštėsi ant atsitiktinai pro šalį plaukusios pripučiamos lentos, ant jos stovinčiam irklenčių entuziastui iš šaukiant iš netikėtumo. Tobiui pavyko užlipti, o ant kranto šuns pasirodymą stebėję irklenčių sporto naujokai leipo juokais.
Indrė ir Laimonas Daujotai apie šunų išdaigas gali kalbėti valandų valandas. Jie vieni iš nedaugelio šunų kinkinių sporto profesionalų Lietuvoje. Šalia Kernavės gyvenanti šeima su savo 30 dėl rogių tempimo pakvaišusių šunų šiuo metu ruošiasi vasaros vaikų stovyklai Kernavėje. Šunims kilusiems iš šiaurės, vasara nėra pats geriausias metas aktyviam sportui, todėl Indrei ir Laimonui tenka gerai pasukti galvą kaip užimti būrį aliaskos haskių, kad jie neprarastų formos ir neperkaistų saulėje.
Dėl irklenčių kultūros pakvaišusiam Supboard judėjimo įkurėjui Ignui, žiemas leidžiančiam su šunų kinkiniais šiaurėje, skaitant amerikietiška spaudą kilo mintis išbandyti SUP with your PUP (supinam su šuniukais) idėją Lietuvoje. Pakvaišusi mintis iškart sužavėjo anksčiau niekada irklenčių nebandžiusią Daujotų šeimą. Vieną ketvirtadienio vakarą, atsivežę 10 rogių šunų, ir pasikvietę nemažiau pamišusių kątik iškeptų irklenčių gerbėjų su jų šuniukais, kompanija surengė netradicinį renginį Dubingių poilsio ir konferencijų centre. Kaip viskas vyko, galite pamatyti nuotraukų galerijoje.
Jau įgyję patirties, jungtinė Supboard ir Rogių šunų komanda rengiasi organizuoti irklenčių treniruotes šunims ir ateityje. Jau atsirado ir pirmieji irklentininkai plaukiantis su savo augintiniais Neryje, o Ignas suka galva iš kur gauti gelbėjimo liemenes šunims. Daugiau informacijos apie irklenčių turus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rasite čia.































2015 m. kovo 1 d., sekmadienis

Kuršių pavėjinis su irklente

Buvo pavėjui kuršlaiviu. Dabar downwind'inam SUP'u?

Luotai ir kuršlaiviai tedulka muziejuose. Ant savo irklentės galite ne tik ramiai irstytis, dreifuoti upėmis, gaudyti bangas, užsiimti joga ar atlikinėti pilateso pratimus. Ilgųjų kanojų irklavimas pavėjui seniai žinomas reikalas Havajų salose, tačiau po irklenčių gimimo toks keliavimo būdas smarkiai išpopuliarėjo ne tik už Atlanto, bet lūžtančia banga atkeliauja ir pas mus, europiečius. Kodėl pavėjinis supinimas (sup downwinder'is) tapo viena iš svarbiausių irklenčių judėjimo krypčių?

Stiprus vėjas pučia į nugarą, tavo irklentės smaigalys tarsi torpeda skrodžia vandenį, o kojos po kiekvieno smūgio į bangą apdovanojamos vėsaus vandens purslais. Stiprus krestelėjimas. Už nugaros dar viena  pasalūniška banga bandė nuspirti nuo lentos, bet laiku pergrupavęs kojas tu išsilaikei, o kitą akimirką jau čiuoži bangos ketera. Tu jautiesi lyg ant greitojo traukinio bėgių. Tavo greitis gal ir nedidelis, bet vandens trintis, šokinėjimas per bangas verčia tave verčia kulka, patekusia į didelės turbulencijos zoną. Venose kraujas jau tik vos vos skiedžia adrenaliną, bet lyg to nepakaktų, staiga pajunti, kad tavo irklentė dar pagreitėja, tarsi įkinkius būrį nematomų delfinų. Po akimirkos suvoki, kad tavo lentą pagavo srovė.

Jei vis dar stovi ant savo banglentės o rankos dar gniaužia irklą, pasijunti gamtos valdovu. Tas jausmas išplauną smėlį iš tavo akių, kuris susikaupė nesuskaičiuojamas valandas spoksant  į kompiuterio ekraną, Ir nugara nejučia išsitiesino, lyg kažkas būtų nuo jos  nuėmęs ryšulį sąskaitų - ataskaitų, tabelių, invoisų, deklaracijų, spamo ir news feed'ų. Tau jau dzin kas buvo vakar, ir kas bus rytoj. Esi čia ir dabar. Bandai nenulėkti nuo savo lentos.

Laisvė. Užtenka vieno žodžio nupasakoti pavėjinio supinimo (kirtis ant u) fenomeną.

....